„Intel 4004“, pirmajam pasaulyje komerciniam mikroprocesoriui, šiandien sukanka 50 metų

„Intel 4004“, kuris laikomas pirmuoju pasaulyje komerciniu mikroprocesoriumi, šiandien sukanka 50 metų. Pirmą kartą procesorius komerciškai buvo reklamuojamas 1971 m. lapkričio 15 d., o jis atsirado dėl įmonės užklausos dėl pasirinktinio lusto spausdinimo kompiuteriui. Per pastaruosius 50 metų iki šių dienų esame ant didžiulio kvantinio skaičiavimo, kuriame, kaip galima teisingai sakyti, Intel 4004, nuolat tobulėjo.

Gana įdomu pastebėti technologijų skirtumus tarp „Intel“ 1971 m. lapkritį ir šiandien, 2021 m. lapkritį, išleistų mikroschemų rinkinių. Šiuo metu palyginimo etalonas yra 12 kartos „Intel Alder Lake“ procesorius. Palyginimui, 12-os kartos Alder Lake lustas turi milijardus tranzistorių, o Intel 4004 turi 2300 – palyginimui gana ribotas skaičius.

„Intel 4004“ taip pat buvo pagamintas naudojant „Silicon Gate“ procesorių, kuris buvo 10 mikronų dydžio. Tuo tarpu naujausi „Intel“ 12 kartos „Alder Lake“ procesoriai yra pagrįsti 10 nm procesu, kuris yra 1/1000 dydžio. 4004 pradinis taktinis dažnis buvo 108 kHz, o didžiausias dažnis – 750 kHz, o Alder Lake lustas šiandien siekia 5,2 GHz. 4004 silicio plokštelės skersmuo buvo 2 coliai, o Alder Lake lusto dydis buvo 300 mm.

„Intel 4004“ buvo didžiulis inžinerijos pasiekimas, nes jis turėjo tokią pačią apdorojimo galią kaip ENIAC arba elektroninis skaitmeninis integratorius ir skaičiuotuvas. Pastarasis plačiai laikomas pirmuoju pasaulyje elektroniniu kompiuteriu, o 1946 metais pastatytas užėmė visą patalpą. Po laipsniško evoliucijos per 25 metus po ENIAC, 4004 gali rodyti tą patį našumą, bet nago dydį.

„Žvelgiant į 1970 m., buvo aišku, kad mikroprocesoriai pakeis sistemų projektavimo būdą, vietoj aparatinės įrangos naudojimo pereis prie programinės įrangos. Tačiau greitis, kuriuo mikroprocesoriai vystėsi bėgant laikui ir buvo pritaikyti pramonėje, buvo tikrai nuostabus“, – sakė vienas iš 4004 mikroprocesoriaus išradėjų Federico Faggin.

Kartu su Faggin prie lusto dirbo „Intel“ inžinieriai Tedas Hoffas ir Stanas Mayoras. Nuo tada pasirodė 28 „Intel“ procesorių kartos, kurios taip pat padėjo pagrindą Moore’o dėsniui. Pastaroji teigė, kad kas dvejus metus padvigubėjus tranzistorių skaičių, per tą patį laikotarpį asmeninių kompiuterių kaina sumažėtų perpus.